knybakštis

knýbakštis sm. (1) menk. suvargęs, neūžauga vaikas ar gyvulys: Vaikas kaip knýbakštis Jrb. Vai, tai paršeliai! Ką, Dieve, – knýbakščiai, bene jie išmis žiemą Jrb. Tegu jie mylis, kol kokį knýbakštį (vaiką) įsitaisys Skr.